Kartą važiuojant kaimo keliu, žvilgsnį patraukė perdžiūvęs, nuo metų naštos suklypęs medis. Atrodo, jis skaičiuoja paskutines savo gyvenimo dienas, kažkas be gailesčio išdegino jo vidų.
Šalia medžio stovi užrašas:
"Karpio tuopa
Šis medis mena slogius baudžiavos laikus. Pasakojama, kad šioje vietovėje gyveno Paštuvos dvaro savininkas Ignas Karpis (1730 – 1809), kuris buvo pamilęs vieną baudžiauninkę. Dvarininkui esant Italijoje, jo sesuo Jadvyga, brolio grįžimo išvakarėse, "gelbėdama šeimos garbę", įsakiusi nuplakti 3 (kitais duomenimis – 7) baudžiauninkus ir brolio išrinktąją. Ignas Karpis, sugrįžęs ir neradęs mylimosios gyvos, liepęs pasodinti rykštes, kuriomis buvo plakami baudžiauninkai. Viena iš jų prigijo.
Per 200 metų iš rykštės išaugo ši tuopa, kurios apimtis 1 metro aukštyje siekia 5,34 metro.
Ignas Karpis pirmasis Lietuvoje savo dvaruose panaikino baudžiavą. Apie 700 baudžiauninkų įgijo laisvę.
Paštuvos kapinėse yra Igno Karpio kapas."
Vėliau ieškodama pasakojimų apie šį žmogų, atradau, kad aprašyme, matyt, įsivėlė dvi klaidos: I.Karpis gimė 1780 metais ir mirė būdamas vos 29-erių, o nuo baudžiavos atleido daug daugiau – net 7000 – vargdienių.
Juosta Fuji Optima 200
Po savaitės, per Vėlines, aš ten grįžau. Iš medinės Paštuvos kaimo bažnytėlės sklido smilkalų kvapas ir kunigo pamokslas, o aš dairiausi po šalia esančias kapines, ieškodama jo kapo. Ilgai klaidžioti nereikėjo. Netoliese supiltame kalnelyje pamačiau kryžių ir išraižytus žodžius: "Ignas Karpis, Paštuvos dvaro bažnyčios ir kapinių savininkas. 1780 – 1809".
Radau pamerktų gėlių. Uždegiau dvi žvakes.
Juosta Kodak Trix 400
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą